dunkčioti

dùnkčioti, -ioja, -iojo intr. BŽ547, dunkčióti, -iója, -iójo trinkčioti, tauškenti, bildenti: Arklio kanopos dusliai dunkčiojo į apklotą medžių lapais alėją rš. ║ plastėti, tvinkčioti: Aš veizu, kas čia būs, a jau širdis dunkčió[ja] Užv.